Jau esu rašiusi apie tai, kur reikėtų kreiptis, norint diagnozuoti vaikų raidos sutrikimus - autizmą, Aspergerio sindromą ir pan. Primenu: į jūsų poliklinikai priskirtą Psichikos sveikatos centrą, į tenykštį psichiatrą (jis vienas gali skirti vaistus, rašyti tolesnius siuntimus). Jei vaikui kyla problemų ugdymo įstaigoje - į antrinio lygio Psichologinę-pedagoginę tarnybą. Tretinio lygio institucija - Vaiko raidos centras - nuodugniai ištiria, nustato diagnozę, skiria stebėjimo laikotarpį ir t. t.
Kitas klausimas - kada ten reikia kreiptis? Nekalbėsiu apie sunkius atvejus, nes jie pastebimi anksčiausiai ir sulaukia daugiausia dėmesio. Tačiau jeigu jūsų dėmesį atkreipia kokios nors keistos vaiko elgesio "smulkmenos", neignoruokite jų. Jei ledkalnio viršūnė vos kyšo virš vandens, tai dar nereiškia, kad ledkalnis mažas ir nekaltas.
Keletas tokio elgesio pavyzdžių (ne eilės ar svarbos tvarka): neišmoksta užsirišti batų raištelių; nesisveikina su kaimynais; neturi nė vieno artimesnio draugo; mėgsta ilgam užsidaryti savo kambaryje; mažai valgo, vieną ar kelis tuos pačius patiekalus, kitus - ignoruoja; vaikšto vienmarškinis esant 13 laipsnių šilumos; nejaučia skausmo; vaikšto vis tais pačiais drabužiais; nelabai mėgsta praustis; smarkiai domisi kokia nors sritimi, yra tikras jos žinovas ir kalba vien tik apie ją; labai nervinasi ir pyksta, jei atsiranda netikėtų pokyčių; draugijoje dažniausiai tyli - arba įkyriai tarška neleisdamas prasižioti kitiems; grupinėse nuotraukose sėdi pačiame pakraštyje; kolekcionuoja keistus, jam vienam įdomius daiktus; gražiai piešia, bet sunkiai pasakoja...
Po vieną tokios detalės gali ir nieko nereikšti, bet jeigu susideda kokios 4-5, tikrai verta pasikalbėti su specialistais. Juk kai susergame, stengiamės ligos "neužleisti", tai ir šiuo atveju savotiškas elgesys turi savo (rimtas) priežastis, jas reikia išsiaiškinti, kitaip iš to rasis jau psichologinių problemų (niekas manęs nemyli, neturiu draugų, pykstamės...).
Suaugę asmenys, norėdami išsitirti dėl tų pačių dalykų, taip pat gali kreiptis į PSC psichiatrą. Jeigu jo konsultacija netenkina, galima prašyti siuntimo į tretinio lygio įstaigas - http://www.kmuk.lt/klinika24/ ir http://wikimapia.org/7260398/lt/Klaip%C4%97dos-psichiatrijos-ligonin%C4%97 (neturi savo svetainės?). Yra dar http://www.vasaros.lt/klinika.htm, bet ji tik antrinio lygio. Kokia šių konsultacijų kokybė - tikrai nežinau, bet reikia išnaudoti visas galimybes, kalbėtis su specialistais, klausti jų, kas, kaip, kur ieškoti, ką skaityti, ką daryti.
Suaugėlių Aspergerio sindromo problemos jau kitokios. Įtariu, kad daugiausia problemų kelia santykiai šeimoje (su sutuoktiniu vienokios, su vaikais kitokios), darbe, taip pat galimybės įsidarbinti. Va čia jau psichologų sritis. Tik noriu perspėti privačiai dirbančius psichologus - ir neurotipiškajai daugumai, ir turintiems AS tie patys metodai netinka.
Ir dar kartą primenu - mokykitės užsienio kalbų. Internete pilna įvairių testų ir tekstų, visų jų neįmanoma išversti į lietuvių kalbą. Be to, išleista šimtai knygų apie visus įmanomus AS aspektus, o jas parduoda www.amazon.com.
