Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2012 m. balandžio 25 d., trečiadienis

Koks darbas tinka AS turėtojams?


Aspergerio sindromo turėtojai yra normalaus ar net gerokai aukštesnio nei įprasta intelekto žmonės. Jie yra visiškai įgalūs (skirtingai nei įprastinio autizmo - Kannerio sindromo - atveju), taigi turi turėti užsiėmimą ir pajamų šaltinį. Svarbiausia - tas darbas turi atitikti jų gebėjimus ir domėjimosi sritis. Šia prasme jie lyg ir niekuo nesiskiria nuo neurotipiškų asmenų daugumos.

AS turėtojų ypatumas - netolygus gebėjimų profilis, paprastai nustatomas dar mokykliniame amžiuje. Vadinasi, kai kurie dalykai jam sekasi puikiai, o kai kurie - visiškai ir beviltiškai nesiseka. Tačiau nereikia jaudintis dėl trūkumų, geriau lavinti ir puoselėti turimus talentus.

Pavyzdžiui, AS turėtojas nuo vaikystės gali domėtis meteorologija. Kaip jau esu rašiusi, ypatingasis AS turėtojo interesas nuo paprasto hobio skiriasi anomaliu intensyvumu. Taigi AS turėtojas jau pradinėse klasėse gali nustebinti išsamiomis žiniomis apie viso pasaulio klimatą, kritulių kiekį, metines temperatūras, vėjų rūšis ir t.t. Nereikia iš jo juoktis ar stebėtis. Tai - "mažasis profesorius". Galbūt šios žinios - būsimos karjeros ženklas?

Tą patį galima pasakyti apie matematikos, fizikos, chemijos, astronomijos, kompiuterijos, visuomeninio transporto, žoliapjovių, liftų, gyvūnų, žinovus. Domėjimosi sričių sąrašas - beribis. AS turėtojas gali būti ir humanitaras: geras žurnalistas, nes galbūt turi puikią atmintį faktams; redaktorius, nes nepraleidžia nė klaidelės; netgi gidas, vedžiojantis turistus, kadangi paprastai nenuspėjamą bendravimą su žmonėmis galbūt sugeba įsprausti į savo sukurtų taisyklių rėmus. Gali būti vertėjas, jeigu jam gerai sekasi mokytis kalbų ir mėgsta dirbti vienas. Gali būti dailininkas ir architektas, nes tai, ko nemoka pasakyti žodžiais, gali išreikšti vaizdais. Gali būti puikus aktorius, nes sugeba puikiai pamėgdžioti kitus žmones, muzikantas, nes tik taip gali išreikšti viduje verdančius jausmus.


(Kartais, kai matau, kaip žurnalistai bando prakalbinti kokį noras dailininką ar kino režisierių, o šis tik nuleidęs akis kažką mykia ar kažką trumpai burbteli, pradedu įtarti AS. Tai - nieko blogo, tiesiog žmogus daro konkretų, gerą, teisingą darbą, bet štai kalbėti apie jį nemoka. Į nemokėjimą kalbėti apie save ir savo pasiekimus turėtų atkreipti dėmesį ir darbdaviai, mėgstantys sklandžiai ir protingai suokiančius kandidatus. Sklandus kalbėjimas dar nereiškia tikro talento.)


Tarp vengtinų profesijų - tos, kur reikia daug bendrauti su žmonėmis, ypač klientais, kur reikia socialinės improvizacijos, greitos orientacijos, puikios trumpalaikės atminties, pavyzdžiui, padavėjo, dispečerio (taksi, oro uosto ir pan.), sekretoriaus, registratoriaus, kasininko. Gali nepasiteisinti ir karjera įmonėje, tarkim, nuo eilinio kompiuterininko (darbas su technika) iki kompiuterininkų skyriaus vadovo (darbas su žmonėmis, kurie dirba su technika).


AS turėtojai greičiausiai netiktų ir būti politikais. Nes jie nemoka meluoti :)

2012 m. balandžio 20 d., penktadienis

Autizmas: naujienos iš Rusijos

Pagaliau šį tą apie autizmą sužinojome ir iš Rusijos. Portalas "Delfi" išvertė trumpą žinutę, kurią paskelbė Rusijos naujienų agentūra RIA: http://www.delfi.lt/news/daily/Health/labiausiai-paplitusios-vaiku-ligos-diabetas-astma-epilepsija-ir-autizmas.d?id=58315042.

"Delfi" apie autizmą autorinių straipsnių paprastai nerašo, matyt, todėl, verčiant žinutes iš užsienio šaltinių, samprata "autizmas yra liga" praeina pro visus redaktorius nepastebėta. Na, gal šis atvejis kiek išskirtinis, nes rusiškame tekste autizmas irgi priskirtas prie ligų.

Taigi, tekste cituojamas vaikų neurologas profesorius Andrejus Petruchinas, sakantis, kad Rusijoje vienas vaikas iš tūkstančio turi autizmą. Ir kartu pastebi (originaliame tekste), kad iki septintojo dešimtmečio Rusijoje buvo daug "pasaulinio lygio psichiatrų", o štai šiandien gerus specialistus gali ant pirštų suskaičiuoti.

Kitame RIA "Novosti" interviu psichologijos mokslų daktarė Olga Nikolskaja sako, kad autizmo sutrikimų Rusijoje 20-22 vaikai iš 10 tūkstančių (t.y. 2-2,2 iš tūkstančio) ir priduria, dėmesio: "Tuose miestuose, kur pradedama dirbti su autistais, jų skaičius ima žaibiškai augti, nes specialistai juos greičiau pastebi..."

Kukli išvada - kuo daugiau visuomenėje bus autizmo specialistų, tuo bus didesnis ir autizmo sutrikimų turinčių asmenų skaičius. Vadovaujantis šia logika, turbūt negalima sakyti, kad JAV yra daugiausia autistų, reikėtų sakyti kitaip: ten yra daugiausia specialistų ir geriausia diagnostika.

Visą interviu su O.Nikolskaja rusų kalba galima paskaityti čia: http://ria.ru/interview/20120409/621603034.html. Gal net pavyks sužinoti ką nors naujo. Beje, ji trumpai primena, kad sovietiniais metais diagnozė buvo ne "vaikystės autizmas", o "šizofrenija". Tad kas iš to, kad tada buvo pasaulinio lygio psichiatrų, juk vadovavosi jie doktrina, kad autizmas - psichikos liga.