Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2011 m. vasario 21 d., pirmadienis

Suaugę AS turėtojai - kokie jie? (2)

Jeigu gyvenimo draugas - Aspergerio sindromo turėtojas

Žmonės, turintys AS, dažnai pasižymi gražia išvaizda – subtiliais, simetriškais veido bruožais, patrauklia figūra. Kitos lyties atstovus jie gali patraukti savo mįslinga asmenybe – jie dažniausiai nebūna plepūs, jei kalba, tai išties protingai ir įdomiai, šį bei tą yra pasiekę profesijos srityje.

Tačiau ilgalaikis bendravimas „normaliajam“ poros nariui ilgainiui gali pasirodyti ne toks, kokio tikėjosi. Iš mylimo asmens visi mes tikimės šilumos, dėmesio, jausmingų poelgių, dovanų, jaudinančio buvimo kartu, meilės prisipažinimų. Jeigu jūsų partneris turi AS (o šį faktą greičiausiai teks išsiaiškinti savarankiškai), jo meilės prisipažinimai bus kitokie.

„Tu manęs nemyli“, - skundžiasi žmona. „Na, bet aš juk sutaisiau tvorą, ar ne?“ – atsako vyras, aišku, AS turėtojas. Jeigu jums reikia apsikabinimų ir aistringų žodžių, galite nė nesuprasti, kad vyras savo meilę išreiškė tokiu praktišku ir nuobodžiai buitišku būdu – sutaisė tvorą.

Kitas pavyzdys. „Ar tu myli mane?“, - klausia žmona. AS turintis vyras atsako: „Mūsų vestuvių dieną aš juk tau sakiau, kad myliu, ir nematau reikalo kartoti, kadangi mano nuomonė nepasikeitė. Bet jeigu pasikeis, aš tau pranešiu“.

Tai paprasčiausia stingdanti nuoga tiesa. Apie meilę – be jokių emocijų. Ir tai gali skaudžiai įžeisti! Žinojimas, kad jūsų vyras ar žmona turi AS, gali šiek tiek (bet ne šimtu procentų) apsaugoti nuo skaudžių emocijų, kurias sukeltų tokia tiesmuka frazė. Ir tik nuo partnerio kantrybės bei išminties priklauso, ar šie santykiai išliks ilgai.

Seksualinis elgesys

AS turėtojų seksualinio elgesio supratimo raida yra sulėtėjusi. Tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, asmuo, kuriam jau daugiau kaip 20 metų, šioje srityje gali elgtis kaip paauglys, t.y. lyg būtų 5-7 metais jaunesnis. Atrodytų, keista, kad protingi, išsilavinę, darbštūs, sąžiningi ir pareigingi žmonės staiga pasirodo nesuvokiantys nerašytų asistavimo, flirto, lengvo pokalbio palaikymo taisyklių. Kuo tai baigiasi? Variantai gali būti du – arba toks žmogus atrodo atsainus, nutolęs, nekalbus, nesidomintis šalia esančiu asmeniu, arba pernelyg familiarus, negerbiantis kito asmeninės erdvės, demonstruojantis nederamą seksualinį elgesį, galiausiai sulaukiantis kaltinimų persekiojimu.

Bet tai tik bendriausios pastabos. AS turėtojai gali ir susirasti partnerį, ir auginti vaikus. Tiesa, šeimų, kuriose vienas iš parnerių turi AS, gyvenimas nėra lengvas.

AS turėtojai dažnai nebūna itin seksualūs. Gali būti, kad susilaukę vaikų, jie iš viso taps aseksualūs. Privalumas? Greičiausiai bus ištikimi. Viena iš aseksualumo priežasčių (gal ir ne vienintelė) - gali būti sensorinis (pojūčių) jautrumas. Būna žmonių, kuriems net rankos ar šiurkštesnio audinio prisilietimas atrodo nemalonus, beveik skausmingas. Bet tai su meilės trūkumu iš esmės nesusijęs dalykas.

Reikia pastebėti, kad AS turintys vyrai, rinkdamiesi partnerę, nori, kad ji turėtų savybių, kompensuojančių jo tariamus trūkumus (bendravimo, intymumo). Tuo tarpu moterys, turinčios AS, dažniausiai rinksis vyrą, panašų į save – t.y. joms geriau išlaikyti tokį patį ramų gyvenimo ritmą, kuriame, pavyzdžiui, būtų nedaug sekso.

Internete galima rasti daug knygų (kol kas, deja, tik užsienio kalbomis), kurias rašė žmonės, gyvenantys šeimyninį gyvenimą su AS turėtojais. Jas verta paskaityti, nes Lietuvoje poras konsultuojantys psichologai galbūt ne iš karto atpažins AS ir mėgins santykių problemas spręsti netinkamais ir neveiksmingais būdais - čia tradicinė psichoanalizė neveikia.

Šeimoje – dar vienas „vaikas“

Jei AS turintis partneris nieko nepasakoja apie save (tik faktus, kad mokėsi ten, o dirbo ten), jei nereiškia emocijų, palaikymo, neturi poreikio bendrauti su kitais žmonėmis, arba įkyriai šneka viena savo mėgstama tema, tai dar galima suprasti ir prie to prisitaikyti.

Bet blogiau, jei dėl organizacinių gebėjimų stokos toks poros narys ilgainiui „normaliajam“ nejučiomis perleidžia darbus, kuriuos šeimoje tarp suaugusių asmenų priimta dalytis. AS turintis partneris paskendęs darbe, namie kokią nors užduotį atlieka tik kelis kartus paprašytas, vaikų auklėjimas – ne jam, jei apibari – suglumsta, įsižeidžia. Tuo tarpu „normaliajam“ partneriui stinga emocinės paramos, meilės, dėmesio. Visa tai griauna dviejų žmonių ryšį, nes ima atrodyti, jog jis vienpusis. "Normalusis" partneris iš tokios situacijos ima gelbėtis kaip išmano, pvz., išsiskiria, ieško gyvenimo prasmės darbe. 

Jeigu partnerį nuolat tenka raginti, prašyti jo pagalbos, jeigu atrodo, kad jis bejausmis, daug šneka, o pareigų neatlieka, problemos lieka neišspręstos, baigiasi kantrybė ir kyla noras tuos santykius nutraukti, bet kartu ir neapleidžia abejonės, jog dar „galima kažką pakeisti“, reikia mėginti pažvelgti į savo santykius per AS prizmę. Gali būti, kad tada viskas stos į vietas ir bent jau taps aiškios tokio nesėkmingo bendravimo priežastys.  

AS nėra liga, todėl nėra išgydoma. Šiuo atveju teks iš esmės keisti požiūrį į artimą žmogų, įgyti daugiau pakantumo ir imtis reikalingų žingsnių jam padėti, kad šeimos gyvenimas pagerėtų. AS turėtojui reikia patarimų, daug ir įvairių patarimų - kaip bendrauti, reikšti emocijas, suvokti kitų žmonių elgesį bei motyvus, t.y. jam reikia padėti išsiugdyti empatiją.

Jeigu tėvas ar motina turėjo AS

Vaikai, turintys abu tėvus, jaučiasi saugūs. Vaikų meilė tėvams – besąlygiška ir nekritiška. Apie tai, kad kuris nors iš tėvų turėjo ar turi AS, sūnus ar duktė greičiausiai sužinos jau suaugęs. Mintimis perbėgęs visą savo gyvenimą tėvų šeimoje jis suras tam tikrų – ir nemažų – spragų. Pirmiausia emocinių – toks tėvas ar motina, tikėtina, buvo šaltesnis, mažiau bendraujantis, mažiau besidomintis ir nelabai suprantantis vaikų problemas, nemėgęs namuose šurmulio. Paprasčiau tariant, vaikas bus nejautęs tokio tėvo ar mamos meilės ir šilumos.

Be to, „neurotipiškas“ gimdytojas, jeigu su AS turėtoju neišsiskyrė netekęs kantrybės, bus visą gyvenimą „aręs“ už du, kad išmaitintų šeimą, pasirūpintų vaikų reikalais mokykloje, guodęs ir glaudęs juos sunkiais momentais. Mat AS turėtojas, kaip šeimos narys, būna nutolęs nuo bendrų reikalų,  nemoka elementarių buities darbų ir mano, kad tai kieno nors kito, bet ne jo reikalas, nepakantus triukšmui (vadinasi, nemėgstantis vakarėlių), dažnai jo higienos įgūdžiai nepatenkinami... Ir dėl visų nesėkmių kaltinama aplinka.

AS laikoma lengva (arba "aukštai funkcionuojanti) autizmo forma su didele paveldėjimo tikimybe. Jei kuris nors vyresnis šeimos narys ar giminaitis turi autizmą primenančių bruožų, bet niekada nebuvo diagnozuotas, tai vaikus, turinčius panašių bruožų, tikrai reikėtų parodyti specialistams. Kuo anksčiau diagnozuojamas raidos sutrikimas, tuo greičiau galima imtis priemonių reikalingiems įgūdžiams išugdyti.

5 komentarai:

  1. Labas rytas, jūs rašėt apie spaudoj minėtą 14-mečio žudiko atvejį, o aš noriu su jumis pasidalinti kitu spaudoj rastu atveju.

    Čia apie tokią mergaitę, kuri ypatingai domisi kačiukais ir šuniukais, bet visai nemoka su jais elgtis:
    http://pilietis.delfi.lt/news/article.php?id=42355871
    Puslapių apie gyvūnų globą komentaruose ji apibūdinama kaip iš pirmo žvilgsnio protiškai atsilikusi, bet kartu ir protinga, daug išmananti.

    O čia komentarai žmonių, kurie susidūrė su ta mergaite:

    "Mergaitė <...> eina gan nerangiai. <...>
    Ai, tiesa, ji net batų raištelius rišosi kaip ką tik batus išmokytas rištis vaikas. Tad per 20min vaikščiojimą užsiširinėjo gal 4-5 kartus."
    "Kai kalba beveik neziuri i akis."
    "Mes snekejom telefonu. Parasiau, kad sms suns neatiduosiu. Supainiojo mane, nes viska viska zino apie sunis. Kada nukirmint, kada skiepyt po nukirminimo. Isvardino visas veterinarinarines, gydytojus. Suns maistu pavadinimus, pokuociu spalvas. As sakau, mergaite profe."

    Bandau spėti, kad jums kilo panašių minčių kaip ir man :)
    Tačiau, deja, interneto komentatoriai pasidarė kitokias išvadas:
    "Kitas būdas - visą gyvenimą leisti vaistus, kad negalėtų net pajudėti...ir nieko nebenuskriasutų... Tokie žmonės nebepagyja.. Deja.."
    "Pirmiausia psichiniai ligoniai (kenkiantys kitiems, o šiuo atveju kaip tik taip ir yra) turi būti izoliuoti, jei negalima, tada reikalas kitas. Ši mergaitė suprastų tik fizinę bausmę, deja... Paskaitykite klinikinius tyrimus. Maniakai lieka visą gyvenimą maniakais. Jie nepagydomi."
    "Na va, sakau, kad šios psichės vieta tikrai ne mokykloje tarp vaikų... po to bus kaip JAV... neįgaus iššaudė savo klasės draugus (verksmo tėvams, institucijoms darbo - kaip čia ir kodėl nutiko)... Juk ji nesuvokia, panašu, savo veiksmų... Jos vieta arba ant raskladuškės pririštai, arba izoliuotai nuo visuomenės ir nuo gyvūnų... Grubu, bet teisinga..."
    "debilė visiška su didelėmis psichologinėmis problemomis. Tokiai į kuprą gerai kas nors sumestų arba pačią porą kartų Neries vandenyje pamurdytų, gal praeitų, nors abejoju.."
    "Tokią panelę reiktų gydyti, deja, valstybė negali skirti pinigų tokio psichinio sutrikimo šalinimui. Tokių žmonių pilna. Tai alkoholikų, narkomanų vaikai, asocialūs asmenys."

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ačiū už komentarą. Tikrai viskas čia baisiai skamba... kai katės svarbiau už žmones.

    AtsakytiPanaikinti
  3. sveiki

    pazistu jauna mergaite, kuri turi psichologiniu prolemu, gal ir AS. labai noriu jai padeti. ka patartumete? kur kreiptis?

    AtsakytiPanaikinti
  4. Aciu uz labai gera ir naudinga straipsni. O kaip padeti suaugusiam zmogui, turinciam sio sindromo pozymiu?

    AtsakytiPanaikinti
  5. Nieko jiems padėti nereikia. Jūs visų pirma sau padėkite. AS viskas gerai, čia tik aplinkiniams trukdo, kad jie ne tokie kaip visi. Ne tokie patogūs.

    AtsakytiPanaikinti